Baimė užsikrėsti sukėlė rimtą grėsmę pacientams, kurių ne tik sveikata, bet dažnai ir gyvybė priklauso nuo to, ar jie laiku pateks į ligoninę, rašo Emedicina.lt. Balandžio viduryje Europos kardiologų draugijos atlikta 3101-o sveikatos priežiūros specialisto apklausa 141-oje šalyje atskleidė ženklų, protrūkio metu2 maždaug 50 % siekiantį sumažėjimą laiku patenkančių į ligonines pacientų, kuriems pasireiškė ūminis miokardo infarktas.
Šalia sumažėjusio skaičiaus žmonių, savanoriškai besikreipiančių dėl hospitalizacijos, pastebimi sutrikimai ir gydant jau hospitalizuotus pacientus. Ta tema internetinėje apklausoje Europos kardiologų draugijos Europos perkutaninių koronarinių intervencijų asociacijos (EAPCI) nariams buvo užduoti klausimai apie COVID-19 įtaką jų praktikai. Rezultatai, įskaitant 636 intervencines procedūras atlekančių kardiologų atsakymus, parodė, kad jų veikla buvo smarkiai sutrikdyta dėl nepakankamo darbuotojų skaičiaus, apsaugos priemonių trūkumo, staiga sumažintos nebūtinųjų paslaugų apimties ir kitų priežasčių.
Neužkrečiamųjų ligų (NL) gydymo paslaugų sutrikdymo laipsnį taip pat atskleidė PSO atliktos apklausos rezultatai, paskelbti 2020 m. birželio mėnesio pradžioje. Be visuomenės atrankinių patikrų programų atidėjimo, apie kurį pranešė daugiau kaip pusė iš 155-ių apklausoje dalyvavusių šalių, 53 % šalių iš dalies arba visiškai sutriko hipertenzijos gydymas, o 31 % šalių informavo, kad sutriko ir pagalbos teikimas širdies ir kraujagyslių ligų paūmėjimų atvejais. Be to, 63 % šalių pranešė apie reabilitacijos paslaugų sutrikimus.
Neužkrečiamųjų ligų gydymo sutrikimai smarkiai skyrėsi priklausomai nuo šalių pajamų lygio – rizika, kad nebus parengtas valstybinis reagavimo planas, nukreiptas į NL gydymo problemų sprendimą pandemijos metu, šalyse, kurių gyventojai gauna mažas pajamas, palyginti su turtingesnėmis valstybėmis, išaugo beveik dvigubai (42 % ir 72 %). Naujausia 13-os šalių atvejų tyrimų bendra apžvalga parodė, kad nelygybė yra bendras modelis, todėl neturtingas bendruomenes, kuriose daugiau sergančiųjų lėtinėmis ligomis ir kurioms sunkiai prieinamos sveikatos priežiūros paslaugos, labiau paveikė COVID-19 pandemija – arba tiesiogiai dėl populiacijos tankio, arba netiesiogiai dėl pandemijos įtakos finansiniam ir darbo vietų saugumui.
