Meniu Uždaryti

Senos, geros tiesos – mūsų kasdienei rutinai

  1. Pradėkite dieną kuo anksčiau, o pabudę – kelkitės, negulinėkite.
  2. Išgerkite stiklinę drungno vandens (dar geriau – su citrina).
  3. Lengvai užkąskite ir išgerkite arbatos ar kavos (esant poreikiui).
  4. Atlikite apšilimo ir tempimo pratimus. Pagal fizines galimybes – bėgimas, atsispaudimai, pritūpimai, “lenta”, įtūpstai, pratimai nugarai ir pilvo presui.
  5. Pusryčiams valgykite ką nors maistingo ir sveiko. Venkite greito, riebaus ir perdirbto maisto, pakuotų vaisių sulčių.
  6. Valgome iš mažesnių lėkščių, saikingai. Maiste turi būti pakankamai baltymų, riebalų ir angliavandenių (atitinkamai, santykis 1 : 2 : 3 dalys).
  7. Vakarienė turėtų būti mažiausias dienos valgis.
  8. Per dieną – 1,5 – 2 litrai vandens.
  9. Miegokite 7–8 valandas ir laikykitės to paties miego laiko.
  10. Būkite kantrūs ir atkaklūs. Sveikata nepasitaiso per naktį.

Būkime sveiki ir tvirti ateinančiais 2023 metais!

ŠKL pacientų draugijos SVEIKA ŠIRDIS komanda

Komanda pasirengus naujiems žygiams sveikatos vardan.

Kaip atbaidyti infarktą

Įsivaizduokite , kad po ilgos  ir įtemptos darbo dienos vykstate namo. Prisimenate nelengvą pokalbį su viršininku… Karštą diskusiją per susirinkimą… Svajojate apie ramų vakarą namuose, tačiau netikėtai krūtinę perveria aštrus skausmas.

Sustabdote automobilį šalikelėje. Esate vienas, artimiausia ligoninė už 5 kilometrų. Skausmas plinta į kaklą ir ranką. Ką daryti?

Jus mokė, kaip daryti dirbtinį kvėpavimą kitam žmogui, bet kaip padėti sau pačiam? Širdies priepuolis dažniausiai užklumpa, kai aplink nėra nieko, kas suteiktų pagalbą. Skausmas toks intensyvus, jog atrodo, kad tuoj prarasite sąmonę. Taip iš tikro gali atsitikti, nespės net pagalba atvykti.

Pabandykite vieną metodą. Pradėkite KOSĖTI.

Giliai įkvėpkite ir stipriai kosėkite kelias sekundes, paskui vėl įkvėpkite ir vėl kuo stipriau kosėkite. Klausykite širdies – ar ji dar nepradėjo plakti kaip įprasta? Kosėkite. Kol atvyks jūsų iškviesta pagalba. Arba kol širdis ims ritmiškai plakti.

Norėdami kosėti, giliai įkvepiame deguonį, šis pripildo plaučius, o pastarieji spaudžia krūtinės ląstą ir širdį, priversdami širdį plakti, suaktyvinama kraujo apytaka. Jeigu normalizavote širdies veiklą, mėginkite keliauti iki ligoninės ir prašykite suteikti pagalbą.

Paskleiskite šią žinią kuo daugiau žmonių, nes infarktas atakuoja vis jaunesnius žmones, keldamas mirtiną pavojų.

Saugokime save, padėkime vieni kitiems.

Širdies nepankamumu sergančiųjų bei slaugytojų lūkesčių ir atsakomybės gairės

Atmintinė pacientui : ŠIRDIES RITMO SUTRIKIMAI 


Kas yra ir kuo pavojinga arterinė hipertenzija arba aukštas kraujospūdis?  

Kraujo slėgio į kraujagyslių sieneles stiprumą lemia širdies išstumiamas kraujo tūris bei arterijų sienelių tamprumas. Kraujospūdžio padidėjimas gali sukelti širdies, kraujagyslių, inkstų, aterosklerozės ir arteriosklerozės ligas, akių, smegenų pažeidimus. 

Turintiems aukštą kraujospūdį patariama: 

  • saikingai vartoti alkoholį, nerūkyti;
  • mažinti arba išvis atsisakyti druskos;
  • vengti riebaus maisto;
  • vartoti daugiau kalio turinčių maisto produktų;
  • vartoti gydytojo paskirtus medikametus;
  • ir, žinoma, judėti, sportuoti, šypsotis.

Venkime streso

Stresą sukeliantys gyvenimo įvykiai ir psichologinis sielvartas lemia kraujospūdžio padidėjimą ir širdies aritmijų riziką. Tai žinoma tiesa, o atliekami moksliniai tyrimai irgi įrodo, kad pandemija kaip pakeitęs kasdienybę ir keliantis stresą įvykis taip pat stipriai prisideda prie širdies ir kraujagyslių ligų rizikos.

Todėl būtina naudoti visus stresą mažinančius dalykus: rasti mėgstamą užsiėmimą namuose, ieškoti naujų hobių, išnaudoti technologijas saugiam bendravimui (internetas, telefonas). Kuo daugiau vaikščiokite gryname ore, gamtoje. Sveikai maitinkitės. Pandemija tikrai praeis, saugokime save šiuo sudėtingu laikotarpiu!

Keletas patarimų, kaip išvengti širdies nepakankamumo arba gyventi su juo:

  • Kontroliuokite svorį, nes antsvoris daugelio širdies bėdų priežastis.
  • Nerūkykite.
  • Saikingai vartokite druską, riebalus bei alkoholį.
  • Valgykite kuo daugiau vaisių ir daržovių.
  • Sportuokite ar užsiimti aktyvia fizine veikla mažiausiai 30 min. per dieną. Pasivaikščiojimai irgi labai naudingi!
  • Nepamirškite vartoti gydytojo paskirtus medikamentus.