Širdies ligos ir diabetas
Neretai gydytojai ir mokslininkai sako, kad cukrinis diabetas yra širdies liga. Vis dėlto šis pavojingas ir daug komplikacijų sukeliantis susirgimas kas antram sergančiajam nėra diagnozuotas. Didžiąją dalį širdies ligų sudaro vadinamos aterosklerozinės širdies ligos. Taigi, cukrinis diabetas – vienas iš šių ligų rizikos veiksnių. Apie 70 proc. 65 metų ir vyresnių žmonių, sergančių cukriniu diabetu, miršta nuo širdies ligų, 16 proc. – nuo insulto.
Sergant cukriniu diabetu ir nesigydant, mirštama ne dėl per didelio cukraus kiekio kraujyje, bet nuo cukrinio diabeto sukeliamo organų-taikinių pažeidimo, dažniausiai – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Cukrinis diabetas širdies ligų riziką didina 2–3 kartus. Diabetas pažeidžia tiek smulkiąsias, tiek stambiąsias mūsų organizmo kraujagysles. Klinikinės šios pažaidos formos – stabili krūtinės angina, ūmus miokardo infarktas, insultas, aritmijos ir širdies nepakankamumas. Simptomai – širdies skausmai, silpnumas, neritmiška širdies veikla, dusulys, kojų tinimas. Taip pat – varginantis troškulys, noras apsilankyti tualete, nuovargis, galūnių tirpimas, blogėjanti rega.
Tiek diagnozuojant cukrinį diabetą, tiek širdies ir kraujagyslių ligas, didžiulę naudą duoda valstybinė ŠKL prevencijos programa, padedanti vidutinio amžiaus Lietuvos žmonėms diagnozuoti cukrinį diabetą ir širdies ligas. O tai be galo svarbu, nes šių ligų nebylus duetas laikui bėgant lemia vadinamų organų-taikinių – smegenų, širdies, inkstų, akių, stambiųjų kraujagyslių – pažaidą, kurią visiškai išgydyti ne visada pavyksta.
2 tipo diabetas (sudaro 90 proc. visų sergančiųjų atvejų) gali ir turi būti kontroliuojamas. Svarbu gyventi aktyviai, sveikai maitintis ir pasirinkti tinkamus vaistus. Tinkami medikamentai gali beveik 40 proc. sumažinti 2 tipo cukriniu diabetu sergantiems žmonėms gresiančių komplikacijų riziką. Kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligas, būtin griežta širdies ligų rizikos veiksnių – dislipidemijos, arterinės hipertenzijos kontrolė. Nemedikamentinė – mitybos pokyčiai, fizinio aktyvumo didinimas, rūkymo nutraukimas, alkoholio, druskos ribojimas. Tačiau daugeliui pacientų gyvensenos pokyčių nepakanka ir tenka vartoti vaistus kraujospūdžiui ir cholesterolio koncentracijai kraujyje mažinti
Senos, geros tiesos – mūsų kasdienei rutinai
- Pradėkite dieną kuo anksčiau, o pabudę – kelkitės, negulinėkite.
- Išgerkite stiklinę drungno vandens (dar geriau – su citrina).
- Lengvai užkąskite ir išgerkite arbatos ar kavos (esant poreikiui).
- Atlikite apšilimo ir tempimo pratimus. Pagal fizines galimybes – bėgimas, atsispaudimai, pritūpimai, “lenta”, įtūpstai, pratimai nugarai ir pilvo presui.
- Pusryčiams valgykite ką nors maistingo ir sveiko. Venkite greito, riebaus ir perdirbto maisto, pakuotų vaisių sulčių.
- Valgome iš mažesnių lėkščių, saikingai. Maiste turi būti pakankamai baltymų, riebalų ir angliavandenių (atitinkamai, santykis 1 : 2 : 3 dalys).
- Vakarienė turėtų būti mažiausias dienos valgis.
- Per dieną – 1,5 – 2 litrai vandens.
- Miegokite 7–8 valandas ir laikykitės to paties miego laiko.
- Būkite kantrūs ir atkaklūs. Sveikata nepasitaiso per naktį.
Būkime sveiki ir tvirti ateinančiais 2023 metais!
ŠKL pacientų draugijos SVEIKA ŠIRDIS komanda
Komanda pasirengus naujiems žygiams sveikatos vardan.
Kaip atbaidyti infarktą
Įsivaizduokite , kad po ilgos ir įtemptos darbo dienos vykstate namo. Prisimenate nelengvą pokalbį su viršininku… Karštą diskusiją per susirinkimą… Svajojate apie ramų vakarą namuose, tačiau netikėtai krūtinę perveria aštrus skausmas.
Sustabdote automobilį šalikelėje. Esate vienas, artimiausia ligoninė už 5 kilometrų. Skausmas plinta į kaklą ir ranką. Ką daryti?
Jus mokė, kaip daryti dirbtinį kvėpavimą kitam žmogui, bet kaip padėti sau pačiam? Širdies priepuolis dažniausiai užklumpa, kai aplink nėra nieko, kas suteiktų pagalbą. Skausmas toks intensyvus, jog atrodo, kad tuoj prarasite sąmonę. Taip iš tikro gali atsitikti, nespės net pagalba atvykti.
Pabandykite vieną metodą. Pradėkite KOSĖTI.
Giliai įkvėpkite ir stipriai kosėkite kelias sekundes, paskui vėl įkvėpkite ir vėl kuo stipriau kosėkite. Klausykite širdies – ar ji dar nepradėjo plakti kaip įprasta? Kosėkite. Kol atvyks jūsų iškviesta pagalba. Arba kol širdis ims ritmiškai plakti.
Norėdami kosėti, giliai įkvepiame deguonį, šis pripildo plaučius, o pastarieji spaudžia krūtinės ląstą ir širdį, priversdami širdį plakti, suaktyvinama kraujo apytaka. Jeigu normalizavote širdies veiklą, mėginkite keliauti iki ligoninės ir prašykite suteikti pagalbą.
Paskleiskite šią žinią kuo daugiau žmonių, nes infarktas atakuoja vis jaunesnius žmones, keldamas mirtiną pavojų.
Saugokime save, padėkime vieni kitiems.
Širdies nepankamumu sergančiųjų bei slaugytojų lūkesčių ir atsakomybės gairės
Atmintinė pacientui : ŠIRDIES RITMO SUTRIKIMAI
Kas yra ir kuo pavojinga arterinė hipertenzija arba aukštas kraujospūdis?
Kraujo slėgio į kraujagyslių sieneles stiprumą lemia širdies išstumiamas kraujo tūris bei arterijų sienelių tamprumas. Kraujospūdžio padidėjimas gali sukelti širdies, kraujagyslių, inkstų, aterosklerozės ir arteriosklerozės ligas, akių, smegenų pažeidimus.
Turintiems aukštą kraujospūdį patariama:
- saikingai vartoti alkoholį, nerūkyti;
- mažinti arba išvis atsisakyti druskos;
- vengti riebaus maisto;
- vartoti daugiau kalio turinčių maisto produktų;
- vartoti gydytojo paskirtus medikametus;
- ir, žinoma, judėti, sportuoti, šypsotis.
Venkime streso
Stresą sukeliantys gyvenimo įvykiai ir psichologinis sielvartas lemia kraujospūdžio padidėjimą ir širdies aritmijų riziką. Tai žinoma tiesa, o atliekami moksliniai tyrimai irgi įrodo, kad pandemija kaip pakeitęs kasdienybę ir keliantis stresą įvykis taip pat stipriai prisideda prie širdies ir kraujagyslių ligų rizikos.
Todėl būtina naudoti visus stresą mažinančius dalykus: rasti mėgstamą užsiėmimą namuose, ieškoti naujų hobių, išnaudoti technologijas saugiam bendravimui (internetas, telefonas). Kuo daugiau vaikščiokite gryname ore, gamtoje. Sveikai maitinkitės. Pandemija tikrai praeis, saugokime save šiuo sudėtingu laikotarpiu!
Keletas patarimų, kaip išvengti širdies nepakankamumo arba gyventi su juo:
- Kontroliuokite svorį, nes antsvoris daugelio širdies bėdų priežastis.
- Nerūkykite.
- Saikingai vartokite druską, riebalus bei alkoholį.
- Valgykite kuo daugiau vaisių ir daržovių.
- Sportuokite ar užsiimti aktyvia fizine veikla mažiausiai 30 min. per dieną. Pasivaikščiojimai irgi labai naudingi!
- Nepamirškite vartoti gydytojo paskirtus medikamentus.