Lapkričio 14 d. minima Pasaulinę dieabeto dieną. Ši liga susijusi su kita be galo svarbia sritimi – širdies ir kraujagyslių ligomis.
Pasak Lietuvos kardiologų draugijos prezidento prof. Rimvydo Šlapiko, pacientai serga aterosklerozinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis ir nesant cukrinio diabeto, tačiau esant šiai ligai paspartinamas ŠKL išsivystymas bei apsunkinamas jų gydymas.“
Pacientas, kuriam diagnozuotas diabetas, neretai nejaučia jokių simptomų, liudijančių širdies ar kraujagyslių susirgimus, todėl yra būtina cukriniu diabetu sergančius žmones kuo anksčiau ištirti dėl galimų širdies ligų. Profesoriaus teigimu, suaugusieji, sergantys cukriniu diabetu, nuo ŠKL miršta iki 3 kartų dažniau nei nesergantys šia pavojinga liga.
„Diabetas pažeidžia tiek smulkiąsias, tiek stambiąsias mūsų organizmo kraujagysles. Kita svarbi patologija, gresianti sergantiesiems cukriniu diabetu, yra širdies nepakankamumas“,- sako prof. R.Šlapikas.
2019 m. Europos kardiologų asociacijos ir Europos diabeto asociacijos (ESC/EASD) parengtose „Diabeto, prediabeto ir širdies ir kraujagyslių ligų GAIRĖSE“ buvo išskirti antidiabetiniai vaistai, galintys ne tik sumažinti ŠKL reiškinių riziką, bet ir prailginti sergančiųjų diabetu, kuriems jau nustatyta širdies ir kraujagyslių liga, gyvenimą.
Tačiau ne vien vaistais galime sustabdyti cukrinio diabeto progresavimą ir širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Kiekvienas pacientas turėtų kiek įmanoma daugiau judėti, sveikai gyventi ir maitintis, kovoti su antsvoriu ir nutukimu, atsisakyti žalingų įpročių. Taip pat nepamiršti kontroliuoti arterinio kraujospūdžio bei lipidų kiekio („blogojo“ cholesterolio) kraujyje.
Faktai apie diabetą:
• Numatoma, kad iki 2030 m. diabetu sergančių žmonių skaičius išaugs iki 522 milijonų.
• 1 iš 11 žmonių serga diabetu.
• Šiuo metu daugiau kaip 425 milijonai žmonių serga cukriniu diabetu.
• Dauguma atvejų yra 2 tipo cukrinis diabetas, kurio didele dalimi galima išvengti (80%).
• Šeimai tenka pagrindinis vaidmuo, nes būtent ji gali įtakoti 2 tipo diabeto rizikos veiksnius, kuriuos būtina keisti.
Tarptautinės Diabeto Federacijos sveikos mitybos rekomendacijos visiems gyventojams:
• Gerkite vandens, kavos ar arbatos, o ne vaisių sultis, gazuotus ar kitus saldintus gėrimus.
• Valgykite mažiausiai tris porcijas daržovių kasdien, įskaitant žalias lapines daržoves.
• Kiekvieną dieną valgykite iki trijų šviežių vaisių porcijų.
• Užkandžiui valgykite riešutus, šviežio vaisiaus gabalėlį arba nesaldintą jogurtą.
• Apribokite alkoholio vartojimą iki ne daugiau kaip dviejų standartinių vienetų per dieną.
• Vietoj apdorotos mėsos, pasirinkite liesos mėsos pjausnius, paukštienos ar jūros gėrybių.
• Valgykite žemės riešutų sviestą vietoj šokolado ar džemo.
• Rinkitės pilno grūdo duoną, o ne baltos duonos, ryžių arba makaronų gaminius.
• Vietoj sočiųjų riebalų (sviestas, ghee, gyvuliniai riebalai, kokosų aliejus arba palmių aliejus) pasirinkite nesočius riebalus (alyvuogių aliejų, rapsų aliejų, kukurūzų aliejų arba saulėgrąžų aliejų).
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) fizinės veiklos rekomendacijos:
5-17 metų vaikams ir jaunimui:
• kasdien turi užsiimti bent 60 minučių vidutinio intensyvumo ir intensyvia fizine veikla.
18-64 metų amžiaus suaugusiems:
• bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinio fizinio aktyvumo (greitas vaikščiojimas, bėgiojimas, sodininkystė) per visą savaitę arba
• bent 75 minutės intensyvaus aerobinio fizinio aktyvumo per savaitę arba ekvivalentiškas vidutinės ir intensyvios fizinės veiklos derinys.
Vyresniems kaip 65 metų amžiaus senjorams:
• rekomenduojamas toks pat fizinio aktyvumo kiekis, tačiau taip pat turėtų būti pusiausvyros ir raumenų stiprinimo veikla, pritaikyta pagal jų gebėjimus ir aplinkybes.
Saugokime save, neleiskime ligai mūsų valdyti!
ŠKL pacientų draugija SVEIKA ŠIRDIS.
