Tai – medicininis terminas, reiškiantis „per didelis cholesterolio kiekis kraujyje“. Pagrindinės to priežastys yra: insulinas, sotieji riebalai, fruktozė ir genetika. Tačiau…
Cholesterolis yra riebalų, vadinamų lipidais, rūšis. Jį gamina kepenys ir beveik visos žmogaus kūno ląstelės, nes tai pagrindinė jų membranų statybinė dalis.
Žmonėms vidutiniškai reikia apie 1 gramą cholesterolio per dieną. Kiek daugiau nei pusę jo sintetina kūno ląstelės, likusi dalis yra gaunama su maistu.
Kepenys sudaro apie 10% sintetinto cholesterolio. Taigi nors kepenys yra vienintelis didžiausias cholesterolio gamintojas, jos anaiptol nėra didžiausias cholesterolio šaltinis.
Šiaip ar taip, didžioji dalis cholesterolio, kurį gamina kepenys, lieka tam tikram „gaubte“. Tai yra, tulžies pūslėje jis kaupiamas kaip tulžis. Štai iš kur kilo pavadinimas „cholesterolis“. „Chole“ graikų kalba reiškia tulžis, o „sterolis“ yra cheminis lipidų molekulių, kurioms priklauso cholesterolis, šeimos pavadinimas.
Tulžis žarnyne reikalinga riebalų skaidymui. Tai yra viena iš 4 svarbiųjų molekulių, kurias organizmas generuoja iš cholesterolio. Kiti trys hormonai yra: lytiniai hormonai, vitaminas D (taip, vitaminas D yra hormonas) ir kita hormonų klasė, vadinama kortikosteroidais.
Dėl to kyla klausimas, kaip visas cholesterolis, kurio kepenys nenusiunčia į tulžies pūslę, įskaitant su maistu gautą cholesterolį, patenka į kraują, kur gydytojas matuoja jo koncentraciją. Galų gale, lipidai netirpsta vandenyje, o kraujas (nepaisant jo reputacijos, kad jis yra tirštesnis už vandenį) yra ne kas kita, kaip vanduo, kuriame kai kurie dalykai yra ištirpę, o kiti pasklidę.
Kalbame apie lipoproteinus, labiau žinomus kaip „mažo tankio“(MTL) ir „didelio tankio“ (DTL) lipoproteinai, kurie taip pat turi blogojo ir gerojo cholesterolio etiketes. Jie yra tarytum tam tikros transporto priemonės, kurios nurodo cholesterolio kiekį kraujyje. Šios rutuliškos struktūros yra vandenyje tirpios, hidrofilinės išorėje, o lipofilinės – viduje (pagrindinis skirtumas tarp lipofilinių ir hidrofilinių yra tas, kad lipofilinės medžiagos yra linkusios derėti su lipidais ar riebalais ir kitais lipofiliniais tirpikliais arba ištirpti juose, tuo tarpu hidrofilinės medžiagos yra linkusios derėti su vandenyje ir kitais hidrofiliniais tirpikliais arba ištirpti vandenyje. Lipofilinių medžiagų pavyzdžiai yra riebaluose tirpūs vitaminai, hormonai, amino rūgštys, angliavandenilių junginiai ir kt. O hidrofilinių medžiagų pavyzdžiai yra alkoholiai, cukrus, druska, muilas ir kt.). Tai leidžia lipoproteinams laisvai plaukioti vandeningame kraujyje, o viduje pernešti reikalingą cholesterolio ir riebalų kiekį. Cholesterolis yra transporto priemonė, kuri yra daugiau (DTL) arba mažiau (MTL) palanki arterijų sveikatai.
Laboratorijos matuoja bendrą cholesterolio kiekį paprasčiausiai suskaidydamos visus lipoproteinų nešiklius ir fermentiškai nustatydamos bendrą cholesterolio koncentraciją. Tai suteikia mums informaciją apie bendrą cholesterolio kiekį, bet neatspindi MTL ir DTL.
Arterijose ląstelių MTL receptoriai leidžia MTL prisijungti prie ląstelių ir iškrauti cholesterolio kiekį, o tai sukelia aterosklerozę. Kita vertus, DTL pakeičia šį procesą, grąžindami cholesterolį iš šių audinių atgal į kepenis.
Tam tikri fermentai taip pat riboja cholesterolio gamybą. Pavyzdžiui, gliukagonas (fermentas, signalizuojantis apie nevalgymą) ir gliukokortikoidai. Ir, žinoma, statinai. Jie slopina fermentą (HMG-CoA reduktazę), kuris šiaip jau skatina cholesterolio gamybą.
Insulinas, sočiosios riebalų rūgštys ir fruktozė taip pat SKATINA cholesterolio gamybą.
Todėl tinkama mityba, sočiųjų riebalų rūgščių pakeitimas nesočiosiomis ir fruktozės pakeitimas insulino gamybą skatinančiomis medžiagomis, leidžia sumažinti cholesterolio kiekį, tiksliau MTL.
Taip pat aktyvus judėjimas ir mankšta, viršsvorio reguliavimas, streso, alkoholio ir tabako gaminių vengimas padeda efektyviai reguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje ir užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms.
Širdies ir kraujagyslių specialistai rekomenduojama vyrams, vyresniems nei 45 metų, taip pat moterims, vyresnėms, nei 55 metų išsitirti savo cholesterolio kiekį kraujyje kas 5-erius metus, nes nuo šio amžiaus smarkiai didėja koronarinės širdies ligos rizika.
Cholesterolio normos. (Cholesterolis kraujyje matuojamas milimoliais litre (mmol/l).)
Nesergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis ar diabetu:
– Bendras cholesterolis <5 mmol/l
– (MTL) cholesterolis <3 mmol/l
– (DTL) cholesterolis vyrams >1 mmol/l
– (DTL) cholesterolis moterims >1,2 mmol/l
Sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis ar diabetu:
– Bendras cholesterolis <4,5 mmol/l
– (MTL) cholesterolis <2,5 mmol/l
– (DTL) cholesterolis vyrams >1 mmol/l
– (DTL) cholesterolis moterims >1,2 mmol/l
Daugiau apie cholesterolį skaitykite:
