Meniu Uždaryti

Fizinio aktyvumo įtaka žmogaus gyvenimo kokybei ir trukmei

Fizinis neveiklumas tapo dideliu visuomenės sveikatos rūpesčiu, nes tai yra antras pagal pasaulinę statistiką rizikos faktorius (po rūkymo), lemiantis padidėjusią sergamumo riziką ar daugelio lėtinių ligų ir sveikatos būklių pablogėjimą. Kai kurios iš šių ligų yra širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL), stazinis širdies nepakankamumas, insultas, tam tikros vėžio formos, osteoporozė, nutukimas, 2 tipo cukrinis diabetas, hipertenzija.

Jau 2008 m. JAV patariamojo komiteto fizinio aktyvumo gairėse buvo padaryta išvada, kad suaugusieji kiekvieną savaitę privalo užsiimti iki 150 minučių trukmės vidutinio intensyvumo fizine veikla arba 75 minučių intensyvaus fizinio aktyvumo veikla. Tyrimai parodė, kad šių gairių laikymasis siejamas su geresniais ŠKL rizikos duomenimis, taip pat sumažėjusia mirtingumo rizika. 

Sėdimas gyvenimo būdas yra unikalus žmogaus elgesio aspektas ir neturėtų būti vertinamas kaip neišvengiamas gyvenimo etapas. Pavyzdžiui, perteklinis televizoriaus žiūrėjimo laikas, nepriklausomai nuo bendro fizinio aktyvumo lygio ar ilgesnis laikas, praleistas vairuojant automobilį, dirbant prie kompiuterio, daro neigiamą įtaką organizmo medžiagų apykaitai, padidėja diabeto ar aterosklerozės rizika, o tai sukelia neigiamų padarinių asmens sveikatai.Vaikščiokime, bėgiokime, važiuokime dviračiu, plaukime, darbuokimės sode, darykime kvėpavimo pratimus ir rytmetinę mankštą – tai nesudėtingos, bet labai naudingos veiklos mūsų sveikatai.

Panašūs įrašai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.