Meniu Uždaryti

Emocinis intelektas

Emocinis intelektas (EI) yra apibrėžiamas kaip gebėjimas suprasti savo ir kitų žmonių emocijas, tačiau visuomenėje EI vis dar atrodo mažiau vertingas ir menkiau lemiantis sėkmingą žmogaus gyvenimą, nei kognityvinis intelektas, grįstas žiniomis, mąstymu, atmintimi.

Tačiau tyrimai rodo ką kita, pasirodo, sėkmę gyvenime ir laimės jausmą lemia ne kognityvinis (IQ- intelligent quotient), o emocinis intelektas (EQ – emotional quotient). Būtent jis padeda mums socializuotis, sutarti su kitais žmonėmis ir labiausiai prisideda prie sėkmės ir pasitenkinimo gyvenimu jausmo.

Emocinio intelekto, skirtingai nuo kognityvinio (IQ), išmatuoti neįmanoma, jį galima tik atpažinti. O tai gan sudėtingas asmenybės bruožų derinys, susijęs su savigarba, saviverte, savitvarda, susikaupimu, gebėjimu sąmoningai suprasti savo jausmus ir lygiai taip pat atpažinti kito žmogaus jausmus ir tinkamai į juos reaguoti. O jei dar paprasčiau – gerumas, pagarba ir empatija – štai keletas iš EI apibūdinančių savybių.

Kokie yra žemo emocinio intelekto požymiai? Psichologai prof. R. Boyatzis ir dr. D. Goleman išskyrė 12 elgsenos pavyzdžių, būdingų žemam EI.  Štai jie:

  1. Žmogus niekada neatsiprašo. Jo ego neleidžia pripažinti savo kaltę ir leisti kitam jaustis geriau.
  2. Linkęs į pesimizmą ir negeba spręsti problemas.
  3. Abejingas kitiems žmonėms.
  4. Negeba protingai ir apdairiai vertinti žmones, jų charakterį, stipriąsias ir silpnąsias puses.
  5. Nemoka atjausti.
  6. Negeba priimti kritiką be nerimo, kaltinimo ar pasiteisinimų. Nepaiso aplinkinių siunčiamų ženklų.
  7. Juo gali manipuliuoti žmonės, kurie pernelyg domisi jo asmeninu gyvenimu.
  8. Niekada nieko nepagiria.
  9. Lengvai įsižeidžia ir būna kupinas apmaudo.
  10. Niekada nejaučia dėkingumo.
  11. Neturi emocinės savitvardos.
  12. Meluoja. Žmonės, turintys aukštą emocinį intelektą, ne tik nemeluoja, bet ir neslepia tiesos. Kartą išminčius pasakė: „Įskaudink mane tiesa ir niekada neguosk melu“. Būdami beveik nepagarbiai tiesūs, galite įskaudinti žmogų dienai ar dviem, bet meluodami jį skaudinsite visą gyvenimą.

Siekti aukšto emocinio intelekto yra būtina, jei norime, kad gyvenime mus lydėtų sėkmė, galėtume priimti tinkamus sprendimus, sėkmingai vadovauti, bendrauti ir geriau suprasti aplinkinius, valdyti savo streso lygį, mažinti nerimą ir depresiją. Įvairių tyrimų duomenimis, lėtinis stresas širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką padidina net 40–60 proc. Nuolatinis nerimas, įtampa sutrikdo širdies funkciją, didina miokardo infarkto, kitų širdies ligų riziką. Širdies ritmo sutrikimai dažnai susiję su streso poveikiu ir dažnai pasireiškia būtent stresinių situacijų metu. Valdydami momentines emocijas, galėsime siekti aukštų tikslų, palaikyti savo fizinę ir psichinę sveikatą.

Daugiau apie emocinį intelektą galima paklausyti: https://www.youtube.com/watch?v=KP3wv7uvOsE

Panašūs įrašai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *