Meniu Uždaryti

AZOTO OKSIDAS – GYVYBĖS MOLEKULĖ

Kas yra azoto oksidas, ką naudingo jis mums suteikia ir iš kur atsiranda?

Azoto oksidas (NO) yra paprasta molekulė, sudaryta iš vieno azoto ir vieno deguonies atomų. Bet viso pasaulio mokslininkai ir tyrėjai buvo apstulbinti beribio skaičiaus funkcijų, kurias atlieka ši molekulė mūsų kūne. 1992 metais NO nominuota „Metų molekule“ ir moksliniame žurnale „Science“ pavadinta „signaline gyvybės molekule“.
Azoto oksidas yra nuolat sintetinamas kraujagyslių vidiniame sluoksnyje endotelyje iš amino rūgšties L-arginino. NO yra biologinės dujos, kurios veikia kaip „signalinė molekulė“ ir todėl padeda reguliuoti daugybę mūsų organizmo funkcijų, o jų poveikis pasireiškia ląstelės lygiu. Ir, nors šios molekulės gyvavimo laikas yra labai trumpas (kelios sekundės), per šį laikotarpį NO paveikia daugelį tokių fiziologinių funkcijų, kurios kontroliuoja kraujo cirkuliaciją, trumpalaikę ir ilgalaikę atmintį, uždegimo, virškinimo procesus bei varpos erekciją. Gausūs tyrimai, atlikti eksperimentinėse ir klinikinėse laboratorijose, parodė, kad NO yra gyvybiškai svarbus imuninei sistemai. Jis naikina bakterijas, virusus, grybelį, parazitus ir vėžines ląsteles arba sustabdo jų dauginimąsi. Taigi mokslo tyrimai patvirtina, kad azoto oksidas apsaugo, gina ir palaiko kiekvieną mūsų kūno ląstelę, ir visi šie procesai vyksta esant labai mažoms azoto oksido koncentracijoms bei trumpam jo egzistavimo laikui.


Svarbiausios azoto funkcijos

Viena svarbiausių azoto oksido funkcijų – kraujo spaudimo kontrolė, kuri vykdoma išplečiant kraujagysles, dėl ko pagerėja kraujo tekėjimas gyslomis. Reiktų žinoti, kad įprastomis sąlygomis mūsų kraujagyslės visada yra atsipalaidavusios. Padidėjus riebalų bei cholesterolio kiekiams kraujyje, kvėpuojant užterštu aplinkos oru, nuolat gyvenant stresinėje aplinkoje ir esant nuolatinei nervinei įtampai, rūkant, valgant maistą, kuriame per mažai vitaminų bei mažai judant, sutrinka endotelio funkcija. Tuomet sumažėja azoto oksido sintezė ir jo biologinis efektyvumas. Tokiu atveju susidaro didesnis kiekis laisvųjų radikalų, ypač organizmui pavojingų reaktyviojo deguonies laisvųjų radikalų, ir padidėja „blogojo“ cholesterolio kiekiai kraujyje. Ant kraujagyslių sienelių formuojasi sklerozinės plokštelės, smarkiai pablogėja kraujagyslių, ypač smulkiųjų, atsipalaidavimas, sutrinka audinių mikrokraujotaka ir ląstelių aprūpinimas deguonimi bei maisto medžiagomis. Dėl to pakinta ląstelių medžiagų apykaita, sumažėja energinių medžiagų gamyba, sunkiau pašalinami ląstelės apykaitos produktai. Ilgainiui tos ląstelės žūsta. Tuomet vystosi įvairaus pobūdžio organizmo sutrikimai, tokie kaip hipertonija, širdies aritmija, koronarinių arterijų spazmai, vėžinės ligos, seksualinės veiklos sutrikimai, silpnėja atmintis, atsiranda ūžesys galvoje, svaigsta galva, vystosi Alzheimerio liga, diabetas, atsiranda negyjančių trofinių opų ir dar daug kitų ligų. Hipertonija šiuo metu laikoma labiausiai paplitusia liga. Taigi azoto oksido molekulė širdžiai yra ne mažiau svarbi nei deguonis, o žmogaus organizmas geba susintetinti tiktai 30–40 proc. azoto oksido reikalingo kiekio.
 

Tyrimai apie azoto oksido klinikinį pritaikymą yra dar tik pradinės stadijos, tačiau teikia nepaprastai daug vilčių. Kadangi NO dalyvauja daugybėje fiziologinių funkcijų – pradedant kraujo spaudimu ir baigiant seksualine sveikata, ši mažytė paprasta molekulė yra viena šviesiausių žvaigždžių viso pasaulio vaistų kompanijų horizonte.

(Pagal https://www.sveikaszmogus.lt/GYVENIMO_BUDAS-1539-Azoto_oksidas_%E2%80%93_gyvybes_molekule )

Panašūs įrašai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.