Atsakymai parengti pagal 2021 m. Europos kardiologijos draugijos (ESC) rekomendacijas
1. Ar visiems širdies ligomis sergantiems pacientams rekomenduojama skiepytis?
Svarbu, kad visi pacientai, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL), gautų vakciną nuo COVID-19. Skiepai nereiškia, kad žmonės jokiu būdu neužsikrės COVID-19 infekcija, tačiau pasiskiepijus sumažės sunkių ir mirtinų ligų tikimybė. Žmonėms, sergantiems širdies liga, gali padidėti rizika mirti nuo COVID-19, nes infekcija sukelia stresą širdžiai ir veikia per kelis mechanizmus, įskaitant tiesioginį širdies uždegimą. Todėl labai svarbu, kad visi ŠKL pacientai pasiskiepytų.
2. Koks yra vakcinos poveikis pacientams su širdies ligos diagnoze?
Atliekant COVID-19 vakcinos tyrimus, juose dalyvavo ir ŠKL pacientai, tačiau jokio rimto neigiamo vakcinos poveikio tokiems pacientams nenustatyta. Dažniausi visų pacientų skundai buvo skausmas injekcijos vietoje, nuovargis, galvos skausmas, raumenų skausmas ar šaltkrėtis. Ranka porą dienų gali būti standi ir skausminga. Nuovargis ir šaltkrėtis yra žmogaus imuninės sistemos reakcija į viruso baltymus, kuriuos ji vertina kaip svetimus. Tai nereiškia, kad vakcina sukėlė COVID-19 infekciją. Gali būti, kad gavę antrąjį skiepą, kai imuninis atsakas į vakciną greičiausiai būna aktyvesnis, pacientai, sergantys sunkia širdies liga ir patiriantys dusulį, gali jaustis šiek tiek blogiau dėl lengvo karščiavimo ir į gripą panašių simptomų. Šis poveikis bus trumpalaikis, truks maždaug 24–48 valandas, patariama išgerti paracetamolio bei vartoti daugiau skysčių.
Jeigu kyla stipri alerginė reakcija, širdies ligomis sergantys pacientai gali susirgti. Tačiau ši reakcija yra labai reta, ji pasireiškia vienam asmeniui iš 2 mln. Skiepijimo nauda yra žymiai didesnė už sunkios alerginės reakcijos riziką, todėl neturėtų atgrasyti žmonių nuo pasiskiepijimo.
3. Ar yra žinoma vakcinos sąveika su vaistais nuo širdies ligos?
Apie vakcinos ir širdies vaistų sąveiką informacijos nėra. Prieš pasiskiepijimą ar po jo būtina nepamiršti vaistų nuo širdies ligos. Kai kuriems pacientams, vartojantiems kraują skystinančius vaistus, injekcijos vietoje gali atsirasti jautrumas, patinimas ar mėlynės (žr. toliau).
4. Vartoju imunosupresinį vaistą po širdies persodinimo. Ar gali imuninę sistemą slopinantys vaistai turėti poveikį vakcinai nuo COVID-19?
Šiuo metu patvirtintose vakcinose nėra gyvo viruso, todėl pacientams, kurių imuninė sistema silpna, įskaitant tuos, kurie vartoja imunosupresantus, nėra infekcijos pavojaus. Dabartinės vakcinos susideda iš genetinės medžiagos, kuri patenka į ląsteles ir skatina viruso smaigalio sintezę. Vien smaigaliniai baltymai yra nekenksmingi, tačiau jų pakanka, kad juos būtų galima pripažinti svetimais ir sukelti imuninės sistemos gynybinę reakciją. Jei organizme susiduriama su tikru virusu, imuninės sistemos atmintis stipriai reaguoja į smaigalio baltymą, kad virusas būtų sunaikintas.
Pacientai, kurių imuninė reakcija yra pažeista, gali turėti silpnesnį imunitetą virusui, todėl net ir pasiskiepiję turėtų toliau laikytis papildomų atsargumo priemonių.
5. Aš vartoju kraują skystinančius vaistus ir paprastai vakcinos (pvz., skiepas nuo gripo) dėl kraujavimo rizikos yra leidžiamos tik po oda, o ne į raumenis. Girdėjau, kad COVID-19 vakcinos turi būti suleistos į raumenis. Ką turėčiau daryti, kad sumažinčiau kraujavimo riziką?
Daugelis ŠKL pacientų vartoja antikoaguliantus, pvz., varfariną (arba kitus vadinamuosius vitamino K antagonistus) arba tiesioginius geriamuosius antikoaguliantus (pvz., rivaroxaban). Kai kurie pacientai taip pat vartoja kombinuotus vaistus nuo trombocitų, tokius kaip aspirinas, klopidogrelis, tikagreloras ar prasugrelis. Tokiems pacientams yra didesnė kraujavimo rizika po traumos, įskaitant adatą, įdurtą į rankos raumenį, kai skiepijama nuo COVID-19. Šiems pacientams gali atsirasti kraujosrūvų ar patinimų aplink injekcijos vietą. Vakcinacijai reikia naudoti ploną adatą (23 arba 25 matuoklio), po to tvirtai spausti dūrio vietą, netrinti mažiausiai dvi minutes. Pacientas turi būti informuotas apie hematomos riziką dėl injekcijos. Pacientai, vartojantys varfariną, kurie turi naujausius planinius INR tyrimus ir jų INR yra žemiau viršutinio terapinio lygio, gali būti skiepijami į raumenis. Skirtingai nuo gripo vakcinos, COVID-19 vakciną galima švirkšti tik į raumenis.
6. Ar širdies liga padidina pažeidžiamumą dėl kontraindikacijų (ypač anafilaksinio šoko)?
Šiuo metu nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad širdies ligos padidina pažeidžiamumą dėl kontraindikacijų dėl vakcinos. Kaip ir visais atvejais, širdies ligomis sergantys pacientai turėtų informuoti sveikatos priežiūros specialistus, jei jiems kada nors buvo sunki anafilaksinė reakcija į švirkščiamą vakciną ir jie neturėtų būti imunizuoti. Asmenys, kuriems buvo sunkių reakcijų į kitas (su vakcina nesusijusias) medžiagas, pvz., geriamuosius vaistus, vėžiagyvius ir kt., vis tiek gali gauti vakciną, tačiau vėliau juos reikės stebėti klinikoje. Febrilinės ligos (ligos su karščiavimu) metu pacientai turėtų vengti vakcinos.
7. Ar po pirmosios injekcijos galiu grįžti prie įprasto elgesio, pvz., ar galiu būti tarp žmonių, juos apkabinti, ar reikia nešioti kaukę, toliau dezinfekuoti rankas ir pan.?
Vakcina, kuri yra veiksminga 75–95 proc. atvejų, nepašalina tikimybės užsikrėsti infekcija ir susirgti, nors skiepai žymiai sumažina ligos sunkumą infekcijos atveju. Šiuo metu taip pat neaišku, ar imunizuotas asmuo gali perduoti virusą kitiems. Tačiau remdamiesi tuo, kas žinoma apie gripo vakciną, ir informacija, gauta iš asmenų, kurie jau sirgo COVID-19 infekcija, mokslininkai tikisi, kad vakcina neleis užsikrėsti.
Dėl visų šių priežasčių net ir pasiskiepiję žmonės turėtų dėvėti kaukę viešose vietose, laikytis saugaus atstumo ir kruopščiai plautis rankas.
Taip pat svarbu pabrėžti, kad atsparumas virusui ima veikti ne anksčiau kaip 10 dienų po skiepijimo.
8. Žinome, kad skiepytis reikia du kartus. Ar tai turi būti tos pačios rūšies COVID-19 vakcina, ar gali būti skirtingos?
Idealiu atveju, pirmoji ir antroji dozės turėtų būti tos pačios vakcinos. Išskirtinėmis aplinkybėmis, galite gauti skirtingą vakciną kiekvienai dozei, pavyzdžiui, jei tos pačios vakcinos nebėra arba nėra duomenų, kuri vakcina buvo skirta pirmajai dozei. Visos turimos vakcinos yra pagrįstos smaigalio baltymu, todėl greičiausiai antroji dozė padės sustiprinti atsaką į pirmąją dozę, net jei tai yra kita vakcina.
9. Kas nutiks, jei praėjus rekomenduojamam laiko tarpui, negausiu antrosios vakcinos dozės?
Nors imunitetas įgyjamas praėjus maždaug 12 dienų po pirmosios vakcinos dozės, imuninei reakcijai sustiprinti reikalingos dvi dozės. „Pfizer BioNTech“ vakcinos tyrimo duomenys rodo, kad 95% efektyvumas pasiekiamas, jei antroji vakcina skiriama po 21 dienos. Nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad negavę antrosios vakcinos po 21 dienos būsite apsaugoti nuo virusinės infekcijos, tačiau yra tikimybė, kad tam tikras imunitetas išliks. Vakcinos „Astra Zeneca“ tyrėjų surinkta informacija rodo, kad dozės paskirstymas per 8–12 savaičių gali padidinti veiksmingumą.
Dauguma šalių siekia kuo greičiau paskiepyti kuo daugiau asmenų pirmąja doze, o antrąją dozę atidėti ne ilgiau kaip 12 savaičių. Ši praktika gali reikšti, kad kol negauta antroji vakcinos dozė, didelė dalis žmonių gali būti nepakankamai gerai apsaugota, ir yra teorinė rizika, kad tai gali skatinti atsparių padermių (mutavusio viruso) vystymąsi.
