Dažniausiai užduodami klausimai ir atsakymai

Sergu širdies liga. Ar man gresia didesnė rizika užsikrėsti COVID-19 virusu?

Ne, bet kuris žmogus gali gauti užkratą. Tačiau žmonėms, turintiems širdies problemų, gali stipriau pasireikšti viruso simptomai arba jie gali sirgti sunkesne forma. Nėra įrodymų, kad virusas paliečia implantuojamus įrenginius, tokius kaip stimuliatorius, kardioverteris defibriliatorius, arba sukelia infekcinį endokarditą sergantiems širdies vožtuvų liga.

Turiu Brugados sindromą, ar turėčiau imtis ypatingų atsargumo priemonių?

Pacientams su Brugados sindromu gresia aritmijos priepuolis, kai kūno temperatūra viršija 39 ° C. Tokiu atveju karščiavimą reikia gydyti paracetamoliu ir naudoti vėsią kempinę.

Sergu prieširdžių virpėjimu. Ar esu pažeidžiamesnis koronaviruso atveju?

Prieširdžių virpėjimas nepadidina užsikrėtimo virusu rizikos. Tačiau žmonės su tokia diagnoze dažnai yra vyresnio amžiaus ir turi gretutinių ligų, tokių kaip širdies nepakankamumas, aukštas kraujo spaudimas, diabetas, kas gali būti sunkinančios viruso eigą aplinkybės. Reikia stengtis laikytis būtino socialinio atstumo, dėvėti kaukę, plauti rankas, dezinfekuoti dažnai liečiamus paviršius.

Skaičiau, kad koronavirusas gali sukelti širdies problemas, tokias kaip širdies smūgis ar aritmija. Ar tai tiesa?

Remiantis uždegiminiu viruso poveikiu, egzistuoja teorinė rizika, kad virusinė infekcija gali sukelti aterosklerozinių plokštelių (riebalų sankaupų) plyšimą vainikinėse arterijose ir sukelti širdies priepuolį (miokardo infarktą). Asmenys, kuriems koronaviruso simptomų metu pasireiškia sunkus diskomfortas krūtinėje, turėtų nedelsdami skambinti į skubios medicininės pagalbos įstaigą. Sunkesniais atvejais gali sustiprėti aritmija ar prasidėti prieširdžių virpėjimas, pablogėti inkstų veikla. Išvengti tokios situacijos negalite, bet reikia skubiai kreiptis į gydytoją bei turėtumėte griežtai laikytis socialinės izoliacijos ir tinkamos higienos.

Ar yra didesnė rizika užsikrėsti koronavirusu širdies ligomis sergantiems pacientams, kuriems diagnozuotas cukrinis diabetas ir (arba) hipertenzija?

Duomenys iš Kinijos, kur atsirado ši liga, rodo, kad nemaža dalis neišgyvenusių žmonių ir tų, kuriems išsivystė sunki ligos forma, turėjo gretutinių ligų, tokių kaip diabetas ir hipertenzija. Tiksli to priežastis lieka neaiški. Tikėtina, kad tiek hipertenzija, tiek diabetas yra paplitę bendroje populiacijoje, ypač toje amžiaus grupėje (virš 70 metų), kur mirtingumas nuo COVID-19 infekcijos yra didžiausias.

Jeigu turiu širdies negalavimų ir užsikrėčiau COVID-19 virusu, ar galiu gydytis namuose, ar būtinai turiu vykti į medicinos įstaigą?

Jeigu viruso simptomai nėra sunkūs, galite gydytis namuose. Karščiavimą galima sumažinti naudojant paracetamolį. Svarbu: jei jaučiate dusulį, kreipkitės į gydytoją.

Ar yra kokių nors papildomų priemonių, kurių turėčiau imtis, kad sumažinčiau riziką susirgti virusu, nes sergu širdies liga?

Yra dalykų, kuriuos kiekvienas turėtų padaryti, kad sumažintų riziką. Jei sergate širdies liga, svarbu:

• Venkite sergančių žmonių.

• Jei įmanoma, laikykitės dviejų metrų atstumo nuo kitų asmenų.

• Kruopščiai nusiplaukite rankas muilu ir šiltu vandeniu mažiausiai 20 sekundžių

• Kosėdami ar kosėdami uždenkite burną audiniu į alkūnės vidų.

• Kai čiaudite ar naudojatės alkūnės vidine dalimi, uždenkite nosį servetėle.

• Stenkitės neliesti akių, nosies ir burnos.

• Dažnai paliestus paviršius, pvz., durų rankenas, rankenas, vairaračius ar šviesos jungiklius, nuvalykite dezinfekuojančia priemone virusui pašalinti.

• Būkite kuo daugiau namuose, įskaitant darbą namuose, jei tai įmanoma.

• Jei pasireiškė karščiavimas (37,8 ° C ar aukštesnė temperatūra), kosulys ar krūtinės infekcija, turėtumėte savarankiškai izoliuotis.

• Kai kuriose šalyse jūsų gali paprašyti laikytis griežtesnės izoliacijos.

Šiais metais skiepijausi nuo gripo, ar esu apsaugotas nuo šio viruso?

Ne. Vakcinos nuo pneumonijos, tokios kaip pneumokokinė ir gripo vakcina, neapsaugo nuo naujojo koronaviruso. Pasaulinė sveikatos organizacija primygtinai reikalauja, kad vyresni nei 60 metų asmenys, pacientai, sergantys diabetu, hipertenzija, širdies ir plaučių ligomis, onkologiniai ligoniai bendraudami ir būdami viešose vietose būtinai dėvėtų apsaugines kaukes bei laikytųsi kitų būtinų apsaugos priemonių.

Ar galiu vartoti maisto papildus ir vitaminus? Ar tai padės apsisaugoti nuo COVID-19?

Sintetiniai vitaminai neapsaugos nuo viruso, nors ir padės stiprinti imunitetą. Maistas, kuriame gausu šviežių daržovių ir vaisių, turi platesnį spektrą būtinų maistinių medžiagų nei vitaminų tabletės. Todėl visada geriau valgyti natūralius produktus.  

Ar gresiant infekcijos pavojui turėčiau keisti vaistus, naudojamus dėl širdies ligos?

Prašome vartoti visus vaistus tiksliai taip, kaip paskirta. Jei abejojate, kreipkitės į gydytoją arba slaugytoją, tačiau savarankiškai nedarykite jokių pakeitimų.

Dažnai apima nerimas. Kaip galėčiau pagerinti savo savijautą?

Visi išgyvename nelengvą laikotarpį, štai keletas patarimų, kaip pagerinti nuotaiką:

Valgykite kokybišką ir sveiką maistą. Nepiktnaudžiaukite saldumynais ir alkoholiu – tai tik skatins nerimą.

Gerkite daug vandens. Puodelis arbatos ar kavos ramiai nusiteikus, grožintis gamta, klausant muzikos ar bendraujant su šeimos nariais leis atsiriboti nuo nerimastingų minčių.

Mankštinkitės! Namuose, savo sode, saugiu atstumu nuo kitų žmonių miške ar parke, vaikščiokite, šokite šokius ir bėgiokite – ir kuo daugiau gryno oro! 

Bendraukite virtualiai. Socialiniai tinklai, telefono skambučiai ir žinutės pagelbės nesijausti visiškai izoliuotam nuo visuomeninio gyvenimo. Susidarykite planelį, kam ir kada skambinsite ar bendrausite per Skype ar Messenger, ar Moodle, kt. Galvokite apie kitus, neužsidarykite savo pasaulyje, įsiklausykite į draugų ar artimųjų bėdas ir rūpesčius – gal galėsite kuo nors padėti? Tada pamiršite savo nerimą, pasaulis prasiplės.

Užsiimkite kasdieniais darbais. Gal jau reikėtų išvalyti tą spintelę, pertvarkyti kambarį, atsisakyti nusibodusio stalo, išravėti porą lysvių, apgenėti obelaitę ar sumeistrauti lesyklėlę… Darbus atlikite su geru nusiteikimu, be jokio spaudimo ir tiek, kiek tai jums malonu. Jei galėsite pasidžiaugti rezultatais, nerimas tikrai atsitrauks, o gera savijauta garantuota.

Nepamirškite rekreacinės veiklos. Klausykitės muzikos, skaitykite knygą, spręskite kryžiažodžius, megzkite, siūkite, tapykite, pieškite ir t.t., ir pan. Bet kokie dalykai, kuriuos jums patinka daryti, bet dažnai nėra laiko. Jums padės viskas, kas leis pabėgti nuo nerimastingų minčių arba pareikalaus susikaupimo.

Venkite neigiamos informacijos. Klausykitės žinių ir žiūrėkite naujienas per televizorių ar telefoną/ nešiojamąjį kompiuterį tik vieną kartą per dieną. Nors visi turime žinoti naujausius pranešimus apie koronavirusą ar ekonominę ir politinę situaciją šalyje ir pasaulyje, nerimą kelia tai, kad jie nuolat atakuoja mūsų ausis. Apribokite žinių priėmimą.

Kvėpavimas. Šis paprastas pratimas tikrai gali padėti, kai jaučiate nerimą. Sėdėkite arba atsistokite atsipalaidavę (įtempkite ir atlaisvinkite raumenis, kad pajustumėte atsipalaidavusios ir įtemptos būsenos skirtumą). Susikoncentruokite ties kvėpavimu ir įkvėpkite giliai, kol suskaičiuosite 5, o lėtai iškvėpkite iki skaičiaus 10. Darykite tai kelis kartus, kol pradėsite jausti, kad nerimas pakankamai sumažėjo, kad galėtumėte atlikti vieną iš pirmiau nurodytų veiklų.

(Šaltiniai:    1. World Health Organization (WHO) Q&A on coronaviruses

     2. Coronavirus disease (COVID-19) advice for the public: Myth busters )