Meniu Uždaryti

Kas yra ir kuo pavojinga arterinė hipertenzija arba aukštas kraujospūdis?  

Kraujo slėgio į kraujagyslių sieneles stiprumą lemia širdies išstumiamas kraujo tūris bei arterijų sienelių tamprumas. Kraujospūdžio padidėjimas gali sukelti širdies, kraujagyslių, inkstų, aterosklerozės ir arteriosklerozės ligas, akių, smegenų pažeidimus. 

Turintiems aukštą kraujospūdį patariama: 

  • saikingai vartoti alkoholį, nerūkyti;
  • mažinti arba išvis atsisakyti druskos;
  • vengti riebaus maisto;
  • vartoti daugiau kalio turinčių maisto produktų;
  • vartoti gydytojo paskirtus medikametus;
  • ir, žinoma, judėti, sportuoti, šypsotis.

Venkime streso

Stresą sukeliantys gyvenimo įvykiai ir psichologinis sielvartas lemia kraujospūdžio padidėjimą ir širdies aritmijų riziką. Tai žinoma tiesa, o atliekami moksliniai tyrimai irgi įrodo, kad pandemija kaip pakeitęs kasdienybę ir keliantis stresą įvykis taip pat stipriai prisideda prie širdies ir kraujagyslių ligų rizikos.

Todėl būtina naudoti visus stresą mažinančius dalykus: rasti mėgstamą užsiėmimą namuose, ieškoti naujų hobių, išnaudoti technologijas saugiam bendravimui (internetas, telefonas). Kuo daugiau vaikščiokite gryname ore, gamtoje. Sveikai maitinkitės. Pandemija tikrai praeis, saugokime save šiuo sudėtingu laikotarpiu!

Keletas patarimų, kaip išvengti širdies nepakankamumo arba gyventi su juo:

  • Kontroliuokite svorį, nes antsvoris daugelio širdies bėdų priežastis.
  • Nerūkykite.
  • Saikingai vartokite druską, riebalus bei alkoholį.
  • Valgykite kuo daugiau vaisių ir daržovių.
  • Sportuokite ar užsiimti aktyvia fizine veikla mažiausiai 30 min. per dieną. Pasivaikščiojimai irgi labai naudingi!
  • Nepamirškite vartoti gydytojo paskirtus medikamentus.

Maistas – irgi vaistas. O kas mieliausia širdžiai?

Pristatome 14 mielų širdžiai produktų.

1. Apelsinai.
Turi šarminį poveikį, kovoja su virusais. Yra vitamino B6, magnio, kalio, šis išstumia natrį ir taip neleidžiama kauptis skysčiams organizme. Mažiau skysčių –žemesnis kraujo spaudimas. 

2. Lapinis kopūstas (kale).     
Gausus geležies, kalcio, vitaminų A,C, K , taip pat – ląstelienos, antioksidantų ir  – nulis riebalų!

3. Špinatai.
Kalcis, geležis, folio ir askorbo rūgštys, fosforas, selenas, B grupės vitaminai, vitaminai A, C, K, PP, baltymai bei antioksidantai. Jie suteikia energijos, valo organizmą; mažina „blogąjį“ cholesterolį ir stiprina kraują.

4. Granatų sultys.
Vitaminų gausa (C, B1, B2, B6, B12), organinės rūgštys, fitoncidai gerina ir stiprina kraują.

5. Sezamų sėklos.
Daug mineralų, geležies, vitaminų B1, E bei naudingųjų skaidulų; padeda stabilizuoti aukštą   kraujospūdį.  

6. Česnakas.
Vitaminų C, PP, karotino, B grupės vitaminų, inulino, kalio, kalcio, magnio, geležies, mangano, cinko ir kitų veikliųjų medžiagų bomba!

7. Raudonas vynas.
“Draugiška“ mikroelementų kompanija teigiamai veikia organizmą: stiprina kraujagyslių sieneles ir gerina kraujo apytaką, todėl mažėja širdies priepuolių ir infarktų tikimybė; praplečia kraujagysles, sumažina kraujo spaudimą; didina hemoglobino kiekį kraujyje; sumažina cholesterolio kiekį, todėl mažėja insulto tikimybė; stiprina imunitetą. Bet jo galima išgerti ne daugiau kaip taurę per dieną ar dar rečiau, nes tai alkoholis!

8. Juodasis šokoladas.
Kakavos kiekis turėtų būtų ne mažesnis nei 70 proc. Turi vario, magnio, mangano, geležies, skaidulų, vitamino E, naudingųjų riebalų – oleininės rūgšties, kt. Valgykite juodąjį šokoladą (1-2 gabalėlius per dieną) ir galėsite džiaugtis sveikesne širdimi, mažesniu cholesterolio kiekiu bei normaliu kraujospūdžiu, taip pat geresne protine veikla bei nuotaika.

9. Citrina.
Gelbsti, jei turite pernelyg didelį cholesterolio kiekį kraujyje. Kraujagyslės tampa elastingesnės, o tai padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų.

10. Sardinės.
Puikus seleno, fosforo, omega-3 (2 g 100 g žuvies) ir Omega-6 riebalų rūgščių, vitaminų B2, B12 ir D, kofermento Q10, taip pat cholino, niacino, kalcio, cinko, mangano ir vario šaltinis.

11. Lęšiai.
Mažai kalorijų, bet daug geležies, skaidulų, baltymų ir foliatų (natūralios vitamino B9 formos).  Mažina „blogąjį“ cholesterolį, tuo pačiu riziką sirgti širdies bei kraujagyslių ligomis.

12. Migdolai.
Kiekvieną dieną valgyti bent po 4 per naktį mirkytus migdolus. Mononesočiosios riebalų rūgštys, baltymai ir kalis saugo širdies raumens veiklą. Vitaminas E mažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, o magnis užkerta kelią miokardo infarktui. Migdolai taip pat turi savybę sumažinti arterijoms kenkiantį uždegimą. Be to, jie mažina cholesterolį, reguliuoja kraujospūdį.

13. Arbūzas.
Turi likopeno, kuris yra labai stiprus antioksidantas. Tyrimais patvirtinta, jog jis apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, esančios aminorūgštys padeda mažinti per aukštą kraujospūdį bei cholesterolio kiekį kraujyje.

14. Mėlynės.
Uogos mažina cukraus kiekį kraujyje, kraujospūdį, stiprina arterijų sieneles, yra veiksmingos gydant aterosklerozę. Mažina širdies smūgio riziką, gerina regėjimą bei kraujo nutekėjimą į venas ir kapiliarus. Padeda kovoti ir su mažakraujyste, nes jose itin gausu geležies. Taip pat jos turi kalio, fosforo, kalcio, mangano. Teigiama, kad iš visų uogų, būtent mėlynėse yra didžiausias antioksidantų kiekis.

Vartokime šias gamtos dovanas, tačiau kai kurias su saiku!

Ramus miegas – sveikatos šaltinis

Neretai vakare atsigulę dar ilgai negalime užmigti, atitrūkti nuo įvairių minčių, išsivaduoti nuo prastos nuotaikos… 

Štai jums 10 patarimų –  jie turėtų virsti įpročiais! – kad galėtumėte greičiau pasinerti į sapnų karalystę. 

1. Atsitraukite nuo telefono, padėkite jį kuo toliau nuo lovos ir ne vėliau kaip 22:30. Liaukitės naršyti po Facebook’ą ar Instagram’ą ir kitas socialinės žiniasklaidos programas, nes teks būdrauti. 

2. Dažnai plaukite rankas, ypač karantino metu, ir prieš eidami miegoti, visada valykite dantis. Jei įmanoma, nusiprauskite po dušu. 

3. Vakarieniaukite anksti ir išeikite pasivaikščioti nors 20 minučių. Atlikti tyrimai liudija, kad pavėlavus pavakarieniauti, gali padidėti svoris ir padidėti cukraus kiekis kraujyje. O apsunkęs skrandis taip pat neleis lengvai užmigti. 

4. 10 minučių pamirkykite kojas karštame vandenyje. Tai labai sveika. 

5. Rūpesčiai, problemos. Vos padėję galvą ant pagalvės, stenkitės mintyse “užrakinti” savo bėdas ar palikti jas “už durų”. Išvalykite proto kambarius nuo minčių netvarkos! 

6. Niekada neikite į lovą supykę. 

7. Ramiai iš vakaro pasiruoškite kitai dienai (ką vilkėti, ką pasiimti, ką planuoju daryti …). Tai suteiks jums pasitikėjimo, leis atsipalaiduoti, lengviau užmigti. Pabudę mažiau stresuosite. 

8. Perskaitykite bent 10 knygos puslapių. Dar geriau, jei knyga ne ypač įdomi. 

9. Prie lovos turėkite užrašų knygelę ar sąsiuvinį, kur galėtumėte užrašyti 3 dalykus, už kuriuos tą dieną esate dėkingi. Tokie užrašai skatina giliau mąstyti, lavina atmintį, suteikia dvasinės švaros pojūtį. 

10. Ramiai ir skaičiuodami iki 4 įkvėpkite, o skaičiuodami iki 8, iškvėpkite (kartokite keletą kartų). Nepamirškite išvėdinti kambario, kuriame miegosite. 

Štai tokios nesudėtingos priemonės, jei taikomos tinkamai, turėtų mums padėti, tačiau… Pažiūrėkime, kaip yra iš tikrųjų: dauguma iš mūsų valgo nesveiką vėlyvą vakarienę, didelę nakties dalį praleidžia savo telefonuose, ieškodami abejotinos vertės informacijos, stebėdami nelabai reikalingas programas, žaisdami žaidimus…  Judame per mažai, valgome per sočiai…